jaučiu kad mano pasualis susuiaurėjo iki sesers ir pensionato….. vėl keista muzka persekioje mane – negaliu miegoti naktimis, užtai daug miegu dienomis.
supratau kad mano pasaulis jau niekad ne bus toks koks buvo, ir kaip buvo, nes tie kurie man atrodė brangūs ir savi, staiga, tapo svetimais užsidepresavusias žmonėmis….
ir aš pradėjau irgi liūdėti, nes galvojau kad mano pasaulis, kartu yra ir jos pasaulis 🙁 bet taip dėja nėra….
Visada būna dainų „motosong’ų“ arba garso takelių gyvenimui arba kaimirkai kuri veža, taip ir su šiuo Armin van Buuren takeliu, ilgai ieškojau ir atradau…..
Ačiū Andriui už pasidalinimą 🙂
atrodo kad visas pasaulis susimokė prieš mane ir nėra ramybės, nei manyje, nei aplink mane…. o gal taip tik atrodo.
kažkas turi keistis mano viduje, nes seu įklimpęs į rutiną kuri mane sekina ir daro neramų. kažkas turi keistis mano mąstyme, kad neužsiraučiau ant kvailių, bet galėčiau bendarauti tik su protingais.
vakar buvo viena iš tų dienų kai viskas krito iš minčių ir rankų, tarytum užkeikta diena ir užkeiktas gyvenimas.
bet kiekviena diena man atneša išūkį, kad galėčiau gyventi taipnkaip galiu ir suprantu. kiekviena diena man atneša išūkį dėl mano fizinės, dvasinės ir emocinės sveikatos kurios būdamas čia negaliu atgauti ir atrasti…..
kažkas turi kaiestis, kitų nepakeisiu, turiu keistis pats.
