ar man verta daugiau keliauti po Lietuvą, su „Gyvąja Biblioteka“ nes kiek vieną kartą grįžtu vis labiau ir labiau nusibaigęs….. ir kartais man atrodo kad aš esu “ didesnis stereotipas“ negu stereotipų „griovėjas“
ar man verta daugiau keliauti su projektu, negu žiūrėti savo kųno ir savo sveikatos ( moralinės ir dvasinės) problemų, ir ar tai nebus savanaudiška ir kaip aš galėčiau save realizuoti visame „Gyvosios Bibliotekos“ judėjime.
man būtų sunku, taip lengvai viską palikti ir, ir tiesiog, nieko ne veikti, ir gal tai bus mano paskutinė kelionė į Birštoną….. bet man visas stereotipo „griovimas“ ir aplamai savanoriamvimas yra kaip narkotikas ir aš visą laiką „Gaudžiau Kaifą“, so, man tai prarasti butū ne kas.
Ne kas, bet po to priprasčiau….
Laukite tęsinio 😛
