kai pagalvoji apie pensionatą ir dalykus kurie jame vyksta, skauda mintis net galvoti apie tai.
kaip keista, kai durnius durnių vadina durnium, ir taip, atrodo, pasikelia savo „autoritetą“ , nors tokio jame ne matau.
keistas gyvenimas čia, ir keisti personažai, vis labiau ir labiau keistesni, bet suprantu kad kur bebėgčiau visur bus tokių, arba geresnių.
atrodo, kad su kiekviena diena vis labiau ir labiau pripranti ir nenori nieko keisti, arba keisti jau nėra ko, arba jau nesugebu kažko keisti…. tiesiog skauda mintis apie tai galvojant…..